- prapuolingas
- prapuolìngas, -a adj. (1)
1. SD173, K pavojingas, pražūtingas, pragaištingas: Nors liuosybė yra žmonėms maloni, vienok, jei nėra protinga, gali būti prapuolinga Blv. Veikiai reikia rūpinties, nes atadėjimas yra prapuolingas A.Baran. Geidulys atmainos yra tai pagunda labai prapuolinga brš.
prapuolìnga n.; SD173. prapuolìngai adv. K; brš.2. niekam vertas, tuščias, niekingas: Kaip niekingas, prapuolingas est žmogaus gražumas! Kel1881,46. Prapuolìngiejie piningai KII22. 3. niekam nereikalingas, nevertinamas: Prapuolingi žmonės tie seniai, nieks jų nebemyla KlvrŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.